Žuvies medžioklė

ŽUVIES MEDŽIOKLĖ(arba apie grobį tykantį jūsų pasąmonės džiunglėse) Andrių išplėšė iš miego šaltas veriantis mirties siaubas. Kelias akimirkas jis jautėsi visiškai pasimetęs, nesusivokdamas nei kur esąs, nei kas su juo vyksta. Širdis krūtinėje daužėsi kaip pašėlusi; skrandyje šliaužiojo šlykštus driežas, grasindamas tuojau pat išvirsti lauk. Sunkiai rydamas seiles jis aiškiai juto beprasidedantį panikos priepuolį. „Viešpatie, nejaugi ir vėl!“, šmėstelėjo liūdna mintis. Sunkiai versdamasis ant nugaros jis žvilgtelėjo pro langą į kaimyninį namą – jame nešvietė nė vienas langas. Vadinasi, iki ryto dar toli. Tokiomis akimirkomis, vidury nakties, gulėdamas savo tamsiame miegamajame, jis jausdavosi ypač vienišas lyg tėvų paliktas vaikas ir...
. .................................................................................................................................................

  Sapnai - karališkas kelias į pasąmonę

1. Kodėl žmonės sapnuoja? Sapnavimas kaip procesas domina žmones jau tūkstančius metų. Visose senose kultūrose sapnams buvo suteikiama didžiulė religinė, maginė reikšmė. Buvo manoma, jog sapnų pagalba dievybės lanko žmones ir perduoda jiems svarbias žinias. Daug tokių pavyzdžių sutinkame įvairiuose mituose, pasakose, šventraščiuose, jų gausu Biblijos Senajame Testamente. Iš tų laikų mus pasiekia be galo daug sapnininkų – knygų bandančių tiesiogiai išversti sapnų simbolius ir sieti juos su realybe, nuspėti ateitį. Antikoje sugebėjimas aiškinti sapnus, suvokti jų pranašišką prasmę buvo laikomas atskiru talentu, jis turėjo būti atitinkamai lavinamas. Graikai pirmieji nuosekliai studijavo sapnus, paliko daug sapnų aiškinimų, atskirų veikalų,...
. .................................................................................................................................................

  Ką dirba psichoterapeutas?

Kuomet kas nors paklausia kuo aš užsiimu arba ką reiškia būti psichoterapeutu, atsakyti vienareikšmiškai tikrai nėra lengva. Visuomet minutėlę stabteliu ir pamąstau. Kurį laiką žvelgiu į klausiantįjį ir mintyse perrinkinėju žodžius, kuriais galėčiau atsakyti. Dažniausiai sakau, kad psichoterapeutas užsiima „gydymu pokalbiais“, kas dar vadinama psichoterapija. Deja, nuo tokio atsakymo klausiančiajam kyla tik dar daugiau klausimų... Dauguma interesantų mandagiai linkteli ir toliau nebeklausinėja ir tik nedaugelis nuoširdžiai nusišypo ir pasidomi, kaip gi reikėtų suprasti tą „gydymą pokalbiais“ ? Juk visi su visais kalbasi, mes per dieną dalyvaujame keliolikoje ar keliasdešimtyje pokalbių, kuo gi aš tada iš tiesų užsiimu?.. Šioje vietoje atsidūstu...
. .................................................................................................................................................

  Panikos ataka arba jausmai už užuolaidos

Sunku apibrėžti kas yra nerimas. Dažniausiai sakome – tai toks nemalonus, neaiškus jausmas, įtampa, baimė, nelaimės, grėsmės nuojauta. O blogiausia jog kuomet nerimaujame, iš tiesų nelabai žinome, kodėl taip prastai jaučiamės. Lyg ir nėra aiškios, konkrečios priežasties, arba ji neatrodo mums tokia didelė ir reikšminga, kad šitaip sujauktų savijautą ar apskritai gyvenimą. Nerimas neatsiejama žmogiško patyrimo dalis, tačiau kartais jo būna tiesiog per daug, jis ateina kaip panika, siaubas, nerimo priepuolis ar dvasinės pusiausvyros sutrikimas. Kartais tai būna įkyrios, nerimastingos, pasikartojančios ir visiškai neracionalios mintys:• ar tikrai užrakintos durys?• ar užsuktas čiaupas?• Ar gali nutikti kas nors baisaus?• Gal važiuojant automobiliu...
. .................................................................................................................................................

  Vyriškumo krizė

Prieš kelias dienas grįžusi namo radau vyresnėlį vaikštant iš kampo į kampą keista veido išraiška. Paskutinį kartą jo veidas atrodė panašiai kuomet būdamas 11m. dūkdamas su broliu kieme iškūlė kaimyno langą ir susižalojo ranką. Tuomet, kaip ir dabar, gėda ir kaltė jo veide buvo virtusios kažkokia sumišusia prislėgta atsiprašančia šypsenėle. Neištvėrusi klausiu: „Kas nutiko? Ar ko prisidirbai?“. „Jo, nutiko. Susipykau su drauge“. „Ar nori apie tai papasakoti?“ Klausiu lyg tarp kitko, nes sūnus paprastai santykiuose su manimi naudojasi standartines paauglių strategijas, kurių visų esmė yra ta pati: „Aš esu stiprus, savarankiškas ir suaugęs vaikinas, o jūs tik nevykę atgyvenos“. Savaime suprantama, kad to pasėkoje mudu su tėčiu...

1 2  3  4  »