|
 |
 |
 |
 |
 |
|
Panikos atakos
Psichoterapeutė Agnė KirvaitienėKas yra panikos ataka? Ar tai kokios nors ligos požymis ar atskiras sutrikimas? Nerimo priepuoliai yra išgyvenami kaip labai nemalonios, gąsdinančios ir varginančios būsenos. Labai dažnai nerimo sutrikimas prasideda pajutus neįprastus kūno negalavimus, todėl dažniausiai pirmoji reakcija būna: "O Dieve, turbūt susirgau kokia nors rimta liga!".Tipiški panikos priepuolio požymiai yra:1. Stiprus ir dažnas širdies plakimas, širdies virpėjimas, skausmas, diskomfortas krūtinės ląstoje. 2. Padažnėjęs kvėpavimas, oro trūkumas. 3. "Kamuolio gerklėje" arba smaugimo jausmas kakle. 4. Bendras silpnumas, šaltkrėtis arba atvirkščiai - karščio pylimas.Taip pat dažnai drauge būna: galvos svaigimas, prakaitavimas, drebulys, odos... |
| . |
................................................................................................................................................. |
 |
|
Motinystė ir identifikacijos krizė
Psichoterapeutė Agnė KirvaitienėPanešimas skaitytas LPaD (Lietuvos psichoanalizės draugijos) 20-mečiui skirtoje konferencijojeVilnius, 2009-11-26Moters tapimas mama ir šiandien dar suvokiamas, kaip labai natūralus ir savaime suprantamas dalykas. Aplink mus kas dieną šmėžuoja laimingų mamų su laimingais kūdikiais ar vyresniais vaikais vaizdiniai. Jų pilna reklamose, spaudoje, jau nekalbant apie TV, kur kitokių mamų ir kūdikių iš viso pasitaiko itin retai. Visa tai, deja, nėra tinkama pagalba ruošiantis realiai, o ne „reklaminei“ motinystei. Gal būt dėl to daugeliui moterų tik po pirmojo vaikelio gimimo paaiškėja liūdna tiesa, jog šiuo metu jos išgyveną kažką, ką greičiau galėtų pavadinti „krize“, „nuolatiniu stresu“ ar bent jau „ryškiu gyvenimo... |
| . |
................................................................................................................................................. |
 |
|
Su kuo valgoma rudens melancholija?
Psichoterapeutė Agnė KirvaitienėSubjurę rudens orai keičia ir mūsų nuotaiką bei gyvenimo įpročius. Tampame rimtesni, mažiau juokiamės, tingisi išeiti iš namų, rečiau susitinkame su draugais, rečiau būname lauke. Vakarais taip ir traukia jaukiai įsitaisyti prieš teliką ar paimti į rankas knyga, pasidėjus po ranka su skanių pyragėlių lėkštę ir arbatos puodelį... Artėjant Kalėdoms, kai nuo pusės dienos jau tęsiasi naktis, darosi keistai neramu, neretai nei iš šio nei iš to per širdį pereina keisti ilgesio, liūdesio, beprasmybės jausmai. Taip, atspėjote ši nuotaika – tai sena gera pažįstama – „rudens melancholija“ – o iš paskos jai seka dar labiau surūgusi jos pusseserė, praminta „žiemos slogučiu“. Gydytojai žino – spalį... |
| . |
................................................................................................................................................. |
 |
|
Nauji rėmeliai
Psichoterapeutė Agnė KirvaitienėĮdomu stebėti paveikslų rėminimo procesą, kaip rėmai transformuoja, perkeičia, suteikia paveikslui kontekstą ir prasmę. Ne veltui dailininkai sako, jog rėmelis – beveik pusė paveikslo. Gerai parinktas rėmas gali sustiprinti ir išryškinti net ir gan prastą meno kūrinį, paversti jį ypatingu, traukiančiu akį. Ir atvirkščiai – netinkami rėmai prislegia, žudo, dusina ir, kaip man rodos, gali vos ne pražudyti tikrai gerą ir vertingą darbą... Psichoterapijoje mes turime „terapinės erdvės“ ir „terapijos rėmų“ sąvokas. „Terapijos rėmai“ - tai aiškūs ir konkretūs susitarimai, skirti užtikrinti terapinio santykio stabilumą ir intensyvumą – tokie kaip sesijų laikas, trukmė, susitikimų skaičius... |
| . |
................................................................................................................................................. |
 |
|
Undinėlės sindromas
Psichoterapeutė Agnė KirvaitienėAr esate kada jautusi, jog nebegalite toliau žengti nei žingsnio? Skausmingą paralyžiuojančią tuštumą po krūtine, kaip tik tuomet, kai reikia sutelkti visas jėgas ir drąsiai įgyvendinti tai ką suplanavote? O gal jus sapne nuolat persekioja juodas, grėsmingas vyriškas šešėlis? Jei taip, tuomet manau, ši istorija gali būti ir apie jus. Pacientę, pavadinkime ją Jūrate, pirmą kartą pamačiau ligoninės toksikologijos skyriuje, stebėjimo palatoje. Į pokalbį ją atvežė sėdinčią invalido vežimėlyje. Sulysusi, kiek virš 30m. moteris, didelių žydrų akių, smulkaus veido, ilgais „blondiniškais“ plaukais, atrodė visiškai išsekusi ir netekusi jėgų. Lyg kažkas būtų išsiurbęs iš jos visą gyvastį.... |
|
 |
 |
|
|
