Kas yra panikos priepuolis?

Kiekvienas esame patyręs ar išgyvenęs nerimą ir baimę. Tai natūralus, įgimtas jausmas. Tiesiog, kartais jo būna per daug arba jis ištinka netikėtai ir ima rimtai trukdyti gyventi…

Panikos priepuolis (ataka) yra labai nemaloni, sunkiai pakeliama vidinio diskomforto, būsena, kuri prasidėjusi stiprėja lyg sniego kamuolys riedėdamas nuo kalno, pasiekia maksimumą ir tuomet laipsniškai išnyksta. Nerimą mes visi suvokiame kaip neaiškios, neapibrėžtos nelaimės, grėsmės laukimą. Kartais nerimas gali būti ir “laisvai plaukiojantis”, neapibrėžtas, trunkantis ilgesnį laiką, bet tuomet jis nebūna toks intensyvus. Panikos ataka trunka iki 20min, jei ji užsitęsia, reikėtų paieškoti ne psichologinių, bet fiziologinių šios būklės priežasčių: tai gali būti skydliaukės sutrikimai, širdies patologija ar bronchinės astmos pradžia.

Kartu su nerimo išgyvenimais būna ir nemalonūs fiziniai pojūčiai:
– stiprus ir dažnas širdies plakimas ir širdies virpėjimas (palpitacija),
– skausmas ir diskomfortas krūtinės ląstoje,
– padažnėjęs kvėpavimas ir/ar oro trūkumas,
– „įstrigusio kamuolio gerklėje“ arba smaugimo jausmas kakle,
– vis didėjantis silpnumas,
– galvos svaigimas,
– šaltkrėtis arba atvirkščiai – karščio pylimas,
– prakaitavimas, drebulys,
– odos pašiurpimas, dilgčiojimas
– nutirpusios galūnės (kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės ir žmogus ima galvoti, jog tuojau nukris, nepaeis, nualps).
– pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.

Nemalonūs pojūčiai mūsų kūne yra tikrai gąsdinantis reikalas. Daugelis mano pacientų dėl jų labai kenčia, praeina kryžiaus kelius poliklinikose, jiems būna skiriami įvairiausi tyrimai, neretai ir gydymas, tačiau deja, paties nerimo sutrikimo tai visiškai neveikia. Anksčiau ar vėliau beveik visi išgirsta rekomendaciją apsilankyti pas psichiatrą. Dažniausia reakcija į tai būna: “Aš ne koks psichas!”, “Aš neišsigalvoju, aš iš tiesų kenčiu!”, “Man nėra psichologinių problemų, aš esu stiprus ir viską kontroliuoju pats!”. Taip ir yra, visiškai su jumis sutinku. Jūs neišprotėjote ir viską aiškiai suvokiate, tačiau jums atsirado nerimo sutrikimas, kurio gydymui dažniausiai prireikia ir vaistų ir psichoterapijos.

Nerimo sutrikimas yra tokia savotiška psichikos arba sielos būsena, kuomet dalis mūsų minčių, jausmų ar patyrimo yra neįsisąmoninta ir dėl to suvokiama kaip grėsminga. Kartais net labai grėsminga. Kitaip tariant nerimo sutrikimą sukelia pasąmonėje glūdintys jausmai, mintys ir išgyvenimai kurie šiai dienai su esama psichikos pusiausvyra žmogui yra nepriimtini, pernelyg sunkūs ar skaudūs suvokti. Kuomet nutinka taip, kad kažkas aplinkoje vėl paskatina tų išstumtų jausmų kilimą į sąmonę, vietoj jų išgyvenamas nerimo arba baimės jausmas.

Būtent dėl to panikos arba nerimo priepuolį (VISUOMET!) lydi ir psichologiniai simptomai: tai gali būti stiprus ir vis augantis įtampos jausmas, kuris pasiekia maksimumą priepuolio metu, o vėliau, priepuoliui rimstant, palaipsniui silpnėja. Taip pat ir dažniausiai pasitaikančios baimės: baimė nualpti, prarasti sąmonę, baimė išeiti iš proto, baimė sirgti nepagydoma liga, baimė kad ištiks infarktas, insultas ar kitas sunkus priepuolis, mirties baimė, baimė pasilikti vienam ar išeiti iš namų.

Kartais žmonėms, patiriantiems panikos atakas drauge būna ir agorafobija – baimė atsidurti atviroje vietoje, kur daug žmonių, prekybos centre, aikštėje, koncertų salėje. Tokioje vietoje, iš kur negalima greitai ir lengvai išeiti, pabėgti. Agorafobija dar gali pasireišti ir baime išeiti iš namų, stovėti eilėje parduotuvėje, mašinų kamščiuose gatvėse.

Taip pat gali būti ir klaustrofobija – baimė būti uždarose patalpose (kino teatre, požeminėje parkavimo aikštelėje, lifte), o taip pat jos variantai gali būti baimės skirsti lėktuvu, važiuoti automobiliu, viešuoju transportu.
Ypač nemalonūs ir sunkūs nerimo sutrikimų simptomai yra savęs jausmo praradimas (depersonalizacija), kuomet žmogus jaučiasi tarsi išėjęs iš savęs, iš savo kūno, tarsi regi save iš šalies bei apsunkintas aplinkos suvokimas (derealizacija), aplinka atrodo nereali, lyg žmogus ne gyventų, o matytų prieš akis slenkantį kino filmą.

Jei jums atsirado aukščiau aprašyti simptomai, nedelskite ir kreipkitės pagalbos į specialistus (psichoterapeutą, psichologą ar psichiatrą).

Gyd. psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė..